http://www.youtube.com/watch?v=uy0HNWto0UY

„Pakartoju, iš esmės aš nesu kūrėjas; mano fantazija neveikli, intrigų sugalvoti nemoku, jos nuobodžios, tai kurti man visai neniežti, kūryba nėra mano pašaukimas. Retkarčiais pažaidžiu, bet tuo taip pat neįtikinu. (...)“

Vaižgantas

viskas ten ir įvyko. paryčiais, ankstyvas rytas, dar rūkas, šalta. jis nešė kažką link ežero
ir jo galvoje vyras su tramdomaisiais marškiniais kažkokį indėnišką šokį šoko, o gal afrikietišką
jis nieko neplanavo, nors iš šalies atrodė taip lyg jis viską būtų kruopščiai apgalvojęs
nors galvažudys buvo nevykęs, trūko kantrybės planuoti ir nuoseklumo, bet manjakas ir ligonis jis buvo dar ir koks
sėdėdavo kartais savo mėgstamiausioj kėdėj ir spoksodamas į tašką pro langą kažką niūniuodavo. tada staigiai atsistodavo ir išeidavo

bet čia viskas šūdas, žinok, - užsitraukė dūmą, cigaretės popierius skaniai sutraškėjo. jis tęsė: - visiems juk reikia kažkokių garantijų, tai tau nuo manęs garantija bus tokia. žodinė. - alkūne atsirėmęs į palangę, kartais atsisukdavo ir pažvelgdavo pro langą, į pilką šlapią betoninį miestą. tvirtu balsu, ramus, kalbėjo: - visko būna, visko - visad, nuolat pas mane kažkokie nesklandumai - tai su ja, tai su darbu, tai su rutina, su dar kažkuo. bet nežinau, kažkas man sako, kad čia yra nulis, ir kažkas tikrai svarbaus yra virš viso šito. aš negaliu įvardint, kas. gal ir nereikia, taip būnasi geriau.