praviras langas

vandens skonis ir minčių kvapas, kai viskas apsupta vėju, vėjo kvapu ir nėra nieko aplink, tik vaizdai - miškas, vasaros vakaras, kambarys pripildytas žolės ir to vasaros vakaro kvapu kuris skverbiasi pro didžiulį pravirą langą, ir žiūrint pro jį tolyn apima keistas jausmas, lyg jaustum tylą ir tą momentą galėtum apkabinti ir suimti saujoje, praryti, o gal visa išsimaudyti tam mažam kiekyje tos tylos ir liūdesio ir minčių nebuvimo
ir kai įsižiūri pro tą langą į didelius namus apsuptus medžių ir miško tada apima jausmas, kad tu dar toks mažas žmogeliukas ir visiškai dar nieko nepažįsti, ir stovi vienoj vietoj, kuomet aplink tave viskas srūvančiai teka ir plūsta tolyn, bet tau laikas visiškai sustojęs apsupus tam jausmui kaip kokiai skraistei su kutais, kuri yra iš vėjo, vandens ir minčių